Balsuoti už „Baltų kelią“ galima čia. Kodėl verta balsuoti už šį projektą?
Kas yra „Baltų kelias“?
Tai tarptautinis kultūros kelio projektas, kviečiantis keliauti po istorines baltų žemes Lietuvoje ir Latvijoje, pažinti ir prisiliesti prie baltų kultūros dabartyje. Šiuo projektu siekiama plėsti vietinį turizmą, didinti baltų kultūros pažinimą ir reprezentavimą.
Šio projekto dėka Šiauliuose įrengtas vienintelis inovatyvus Lietuvoje ir Latvijoje baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“. Čia baltų istorija, kultūra ir gyvensena pristatoma naudojant šiuolaikines technologijas, eksponatų kopijas, edukacines veiklas.
Be to – sukurti 3 pagrindiniai maršrutai ir 8 papildomi teminiai maršrutai kuršių, žiemgalių ir sėlių gyventose teritorijose. Šiais maršrutais verta naudotis keliautojams, norintiems pažinti minėtoms gentims priskiriamus regionus. Maršrutų sąrašas nėra galutinis. Tikimasi, kad tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“ apims baltiškas teritorijas visoje Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse. Apie tai galima daugiau sužinoti svetainėje baltukelias.lt.
Dar viena projekto dalis – visą vasarą ir rudens pradžioje vyko kelionių konkursas „Tyrinėk baltus“. Šio konkurso metu keliautojai lankė ir fotografavo įvairius objektus iš „Baltų kelio“ maršrutų. Visą šį laikotarpį keliautojai laimėjo įvairius prizus. Konkursas apėmė 72 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes.
Taip pat buvo organizuojami ir viešai transliuojami kultūros kelio „Baltų kelias“ gidų mokymai. Savo žiniomis dalijosi geriausi istorijos, archeologijos, turizmo specialistai.
„Labai prašau balsuoti už šį projektą, kurio dalis esame mes visi – baltai. Mūsų savitumas tapo prieinamas turistams, keliautojams“, – sakė „Baltų kelio“ idėjos autorė – Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.
Tikroji baltų vienybė vyksta dabar
Centro vadovė taip pat priminė, kad „Baltų kelio“ idėją puoselėja nuo pat studijų laikų. Pats „Baltų kelio“ centras yra ne šiaip istorinės medžiagos ekspozicija. Čia mokslinės žinios pateikiamos per modernias technologijas. Buvęs knygynas tapo patrauklia pažinimo erdve. Čia užėjusiems lankytojams valanda prabėga lyg akimirka.
Simboliška, kad tikroji baltų vienybė užgimsta būtent dabar – per turizmą. Jei tikime, kad pasauliui esame įdomūs savo baltiška kilme, jei suvokiame, kad baltiškumas yra svarbi mūsų turizmo idėja – palaikykime tarptautinį turizmo kelią „Baltų kelias“ ir būtinai patys keliaukime tuo keliu.
Šiaulių turizmo informacijos centras, kuruojantis šį projektą, per pastaruosius metus sulaukė didžiulio dėmesio. „Baltų kelio“ centre per pirmą pusmetį apsilankė 4,5 tūkst. lankytojų, tarp kurių – turistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Belgijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Azerbaidžano, Vokietijos, JAV, Airijos, Turkijos, Serbijos, Čekijos ir kitur.
Ateityje „Baltų kelią“ bus siekiama integruoti į Europos kultūros kelių žemėlapį ir dar aktyviau skleisti žinią apie Lietuvą ir Latviją kaip patrauklias kelionėms šalis bei jų išskirtinumą – baltišką paveldą dabartyje.
Mūsų ainiai – žiemgaliai, sėliai, kuršiai
Tai tik trys senovės baltų gentys, apie kurias yra sudaryti išsamūs pažintiniai maršrutai su galybe turistinių objektų. Šiuos maršrutus apkeliauti per dieną praktiškai neįmanoma net su automobiliu. Todėl verta atsipalaiduoti ir savo šaknų pažinimui skirti bent jau savaitgalį. Maršrutuose galima rasti objektų, kuriuos galima lankyti įvairiais metų laikais – ar saulė kaitins, ar speigas kandžios.
127 turistiniai objektai, keli tūkstančiai kilometrų ir begalybė neišdildomų įspūdžių. Ar žinojote, kad vien žiemgalių ratas trunka apie 640 kilometrų per dvi valstybes ir siūlo 37 gamtos ir kultūros objektus? O štai Kuršių rato maršrutas tęsiasi beveik 1000 kilometrų.
Ar žinojote, kad žiemgaliai buvo viena iš turtingiausių ir karingiausių tautų, kuri sugebėjo pasipriešinti kryžiuočiams nuo viską menančių piliakalnių. O gal visą galią geriau pajusite, kai įkopsite į Mežuotnės, Tėrvetės, Duobės, Sparnų, Duobelės, Rekčių, Ąžuolpamūšės ar Migonių piliakalnius? Galima ir be karo. Žiemgaliai ypatingi savo kalvystės ar molio amatais.
Sėliai – be visų įprastų baltams dalykų vilioja mistiškumu. Tai šaltinis gydantis, tai ąžuolas stiprybės suteikiantis. Yra ir visažinių akmenų, prie kurių ilgiau būnant galima sužinoti atsakymus į visus klausimus. Tai stulbinančių gamtovaizdžių maršrutas. O kur dar paveldo alus ir medus…
Kuršiai – jūros vandenų ir žuvies, smėlio kraštas. Anais laikais buvo rūstus. Iš to rūstumo mums liko tik nepaliestos pelkės. Tačiau reikia pripažinti, kad šis kraštas ypatingas ir savo bendravimu su pasauliu. Čia susieidavo prekybiniai keliai. Iš čia jie vesdavo gilyn pas žiemgalius ir sėlius. Vikingai, auksas, gintaras – šie žodžiai kuršių žemėse skamba visai kitaip – daug tikroviškiau. Kuršis žinodavo kelią per jūras ir girias, taip pat – per raistus ir pelkes.
„Akivaizdu, kad baltų paveldas tampa patraukliu keliautojas. Vietiniams rūpi šaknys ir identitetas. Svečiams smalsu, kuo ypatingi mūsų protėviai. Kviečiu visus palaikyti „Baltų kelią“ ir balsuoti už jį. Kartu kurkime tarptautinį kelią ir mūsų savitumą“, – linkėjo Šiaulių turizmo informacijos centro vadovė ir „Baltų kelio“ idėjos autorė Rūta Stankuvienė.
Atsiliepimai