Džiaugiamės turėdami galimybę pakviesti miestiečius ir ne tik į jaukius pasikalbėjimus su žymiu miesto architektu Algimantu Černiausku. Paskaitų ciklas „Miestas kaip procesas“ – tai išskirtiniai pasakojimai apie Šiaulių miesto kūrimąsi ir jo augimą, apie kūrybinius įkvėpimus ir architektūrinius sprendimus.
Algimantas Černiauskas paliko gilius pėdsakus Šiaulių miesto gyvenime: ilgus metus jis dirbo Miestų statybos projektavimo institute, 1990–93 metais dirbo vyriausiu Šiaulių miesto, o 1997–2003 metais vyriausiu bendrovės „Šiaulių Planas“ architektu, dėstė Šiaulių universitete (šiuo metu VU Šiaulių akademija). Algimantas Černiauskas taip pat yra vienas iš Saulės Laikrodžio aikštės kūrėjų ir daugelio svarbių Šiaulių ir ne tik projektų autorius.
Kas architektui yra miestas? Kas Jums, kaip kūrėjui, yra Šiauliai?
Miestas – tai nesibaigiantis procesas. Miestas užgimsta ir jis vystosi... kaip žmogus. Kas bebūtų, ar vadovas, ar vyriausiasis architektas, – su juo neprasideda miestas, ir ne su juo baigiasi“. O kaip tu save matai, kaip tu save realizuoji – tai čia atskira tema. Visi miestai turi istoriją, procesą.
Šiaulių miesto pradžią gaubia abejonės. Jo tikrai neįkūrė, kaip Gediminas Vilnių. Lietuvos sostinė turi savo įkūrimo aktą, Ryga turi savo, o mes neturime. Mes turime mitą, legendą, kad vyko Saulės mūšis, ir ten yra pažymėta ne Šiauliai, ten yra pažymėta Saulės žemė. Dar būdamas Saulės laikrodžio aikštės kūrybinės grupės vadovu, norėjau išsiaiškinti tai: tada aš pirmas Višinskio bibliotekoje praplėšiau tą Zenono Ivinskio knygą apie Saulės mūšį, ir ten parašyta Saulės žemė. Dėl Šiaulių miesto datos aš abejonių neturiu, bet pavadinime gali būti užkoduotos kelios reikšmės. Kitas kilmės variantas gali būti tuo metu buvęs Šaulių kaimas, kuris galėjo būti dabartiniame Kalniuko rajone. Todėl sakyti, kad tai „saulės“ ar „šaulių“ miestas, mes negalime, nes nėra jokių rašytinių šaltinių. Todėl ir vienos svarbiausių miesto vietų, Saulės Laikrodžio aikštės – kur susipina keletas simbolių – įprasminimo ir kūrimo procesas buvo labai sudėtingas, o kartu ir labai įdomus.
Taigi viskas turi sluoksniuotis. Jei nori miestą turėti, jį turi sluoksniuoti. Sluoksniai turi būti, kaip ąžuolo rievė – vienas prie kito, o ne kaip topolis, kurio rievė kas 2 centimetrai. Tai du skirtingi dalykai, nors abu medžiai. Kalbant apie Šiaulius, norėčiau, kad šio miesto kūrimo procesas būtų labai atsakingas ir primintų ąžuolą.
Jei norite išgirsti daugiau įdomių istorijų ir svarbių faktų apie Šiaulių miesto kūrimąsi ir augimą, sudalyvaukite Algimanto Černiausko paskaitose „Miestas kaip procesas“.
Atsiliepimai