Telšiuose išvysite Žemaitijos istorijos sieną, o Akmenės kraštas kuria savo istorijos sieną!
Istorinė siena yra kelių dešimčių metrų ilgio. Jos pagrindą sudaro skaldytų įvairiaspalvių lauko akmenų mūras, ant kurio įkomponuotos 6-ios iš Skandinavijos atvežtos ir vietos menininko sukurtos granitinės stelos su iškaltais siužetiniais bareljefais. Jose – svarbūs Akmenės krašto identitetą formavę istoriniai momentai. Istorinės sienos tarpus puošia kalvystės meno kūriniai, simbolizuojantys laisvės kovas. Akmeninėse arkų nišose įrengta muziejinė ekspozicija, kurioje rodomi akmens amžiaus radiniai, ginklai, papuošalai ir monetos. Šie meno ir istorijos elementai sukuria nepaprastą emocinę atmosferą, leidžiančią pajusti įvairių istorinių laikotarpių dvasią.
1-ojoje pilko granito steloje – akmens amžiaus motyvas. Vaizduojama gentis, jos kasdienio gyvenimo būdas ir darbai: jaunuolis skaldo akmenis, šeimos tėvas iš skaldytų akmenų gamina akmens kirvukus ir šio amato moko vaiką, genties žmonės ant laužo kepa sugautą žvėrį ir šoka aplink, tolumoje matosi genties būstai.
2-ojoje steloje vaizduojami laikai, kai Akmenės krašto vietovėse susiformavo žiemgalių gentis. Čia įamžintas genties dvasinio gyvenimo vaizdinys. Matome žiemgalių šeimą su kūdikėliu, kurią laimina keturrankė deivė Laima, pildama vandenį (prakaitą), kad šeima nieko nestokotų ir gyventų laimingai. Bareljefe matyti ir daugiau pagoniškų ženklų: dievai Perkūnas ir Vėlinas, mitinis elnias, saulės ratas. Dešiniajame bareljefo šone galime pastebėti artėjančio krikščioniškojo pasaulio simbolių: kryžiai, aureolė, raštas, „piktieji“. Stela iškalta iš pilko granito luito.
3-ioji rausvo granito stela pasakoja apie žiemgalių kovas su Livonijos ordinu. Žiemgalių kariai, ginkluoti kirviais, ietimis, kovos peiliais, stumia Livonijos karius į Kamanų pelkę. Ji įtraukdavo priešus į liūną ir paskandindavo. Jei žiemgalių karys prarasdavo kovos ginklą, kaudavosi tuo, kas pasitaikydavo po ranka, pavyzdžiui, išrautu medžiu.
4-osios stelos siužetui kurti buvo naudojamas rausvo granito luitas. 1531 metais vietos tijūnas Jonas Stankevičius Bilevičius gauna karališką privilegiją statyti Akmenės miestelį ir jame rengti turgus. Su gera žinia tijūnas joja akmens mūro arkiniu tiltu. Šią privilegiją pasirašė Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis. Šalia valdovo stovinčios dukros Onos iniciatyva 1596 m. buvo leista statyti Akmenės bažnyčią ir prie jos steigti mokyklą. Steloje matome ir vis dar likusius pagonybės ženklus: aukurą, vaidilutę, žaltį.
5-oji pilkoji stela skirta Šiaurės karui. Švedai plėtė savo imperiją, veržėsi į Lietuvą, sudegindami Akmenę iki pamatų. Lietuviai švedus vadino žuvėdais. Steloje pavaizduotas švedas, apsisiautęs milžiniška žuvies išnara puolantis mūsų kraštą, ir plikomis rankomis su juo kovojanti besilaukianti moteris. Po švedų karo Akmenės apylinkes siaubė badas, maras ir kitokios epidemijos. 1736 m. Akmenėje bebuvo likę 16 gyventojų.
6-ojoje pilko granito steloje vaizduojama Abiejų Tautų Respublika. Rusiškas dvigalvis erelis puola ir kapoja Lietuvos ir Lenkijos valstybės herbą. Žemaitijos simbolis lokys su šermukšnio lazda puola priešą, bet galiausiai papuola į spąstus ir Abiejų Tautų Respublika okupuojama. Prireikė daugiau nei 100 metų, kol Lietuva 1918 metais atgavo nepriklausomybę.
Istorinė siena buvo sukurta pagal Akmenės bendruomenės sumanymą, jos autorius yra menininkas Antanas Adomaitis. Šis paminklas skirtas Akmenės miesto 490-mečio jubiliejui.
Atsiliepimai