Alaus daryklos „Gubernija“ istorijoje teigiama, kad darykla Šiauliuose galėjo būti pastatyta dar 1665 metais. „Gubernijos“ rūsiai yra vieni iš seniausių išlikusių statinių Šiaulių apylinkėse. Išlikusioje Gubernijos dvaro ansamblio dalyje tebestovi pagrindinis pastatas, kurio statybos data – 1799 m. – iškalta ant kertinio akmens.
Šiaulių priemiestyje įkurta alaus darykla iki 1795 m. priklausė karališkajam dvaro stalui. Po Lietuvos ir Lenkijos III padalijimo Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją padovanojo grafui Platonui Zubovui, kuris pradėjo dabartinio alaus daryklos komplekso pastatų statybą. Alaus darykla stovėjo prie arklių pašto kelio Peterburgas–Berlynas–Paryžius, todėl jos puikus alus buvo plačiai žinomas užsienyje.
Lietuvių spaudos draudimo metais „Gubernijos“ alaus darykloje buvo įkurtas vienas didžiausių lietuviškų knygų slėpimo sandėlių, vykdavo slapti knygnešių susibūrimai. Keitėsi ir eksporto kryptys – daugiausia alaus buvo išvežama ten, kur veikė spaustuvės.
1922 m. tapo akcine bendrove „Gubernija“. 1930 m. gamino apie 1,5 mln., 1937 m. – apie 2 mln. litrų alaus per metus. 1935 m. „Guberniją“ už skolas perėmė Lietuvos bankas, 1938 m. – Finansų ministerija. Per Antrąjį pasaulinį karą gamykla visiškai sugriauta ir sudeginta, 1944 m. vėl pradėjo veikti, 1996 m. privatizuota.
Informaciją parengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Pažink retro Šiaulius: senoji miesto pramonė“. Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.
Nuotraukos Ievos Slonksnytės.
Atsiliepimai