Dabar, kai net kaimo žmonės miltus perka parduotuvėse, o gyvuliams grūdus sumala namuose elektriniais malūnais, apžiūrėti „tikrą“ vandens malūną retai kur įmanoma. Tai galima padaryti Augustaičiuose, sename kaime ant dešinio Ventos kranto. Štai ten kaimas ištuštėjęs, vietoje buvusių sodybų plyti dirbami laukai. Tačiau nusileidęs į upės slėnį, išvysti trijų aukštų raudonų plytų pastatą su rūsiu. Tai Augustaičių vandens malūnas. Dabartinis pastatas mūrytas 1932 metais, bet šioje vietoje malūno stovėta jau XIX amžiaus pabaigoje. Raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu pastatas iškilo sudegus anksčiau buvusiam mediniui ir iki II pasaulinio karo priklausė Papilės verslininkui Vilkui, kuris vertėsi grūdų, sėmenų ir miltų prekyba.
Malūno įrenginius suko Ventos upės srovė, tačiau ilgainiui jame įrengtas dyzelinis variklis – kad prireikus būtų galima malti ir per vasaros sausras, ir per žiemos speigus, kai vandens upėje sumažėja. Išlikusi vandens turbina, dvejos girnos, švediška kruopų šatravimo mašina, piklius, švediška transmisija, medinis keltas kroviniams kilnoti.
Prie vandens malūno yra įrengta atokvėpio aikštelė su 11 vietų automobilių stovėjimo aikštele, 2 suoliukais ir 1 informaciniu stendu.
©Nuotraukų autorius Mindaugas Tolvaišas ir Sigitas Kazlauskas
+8
Atsiliepimai