Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia yra vienas iš žymiausių architektūros šedevrų Radviliškio rajone, stūksantis vaizdingo Baisogalos miestelio centre, šalia Kiršino upės kranto. Ši įspūdinga šventovė, pastatyta 1882 metais, yra gražus istorinių architektūros stilių mišinys – neoromaninio, neogotikos ir neorenesanso bruožai susipina harmoningu deriniu.
Bažnyčios istorija siekia XVI amžių, kai 1539 metais Lenkijos karalius Žygimantas Augustas paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą ir dovanojo bažnyčiai 50 valakų žemės. Pradžioje čia stovėjo paprasta koplyčia be kunigo. Pirmoji medinė kryžiaus plano bažnyčia buvo pašventinta 1637 metais, tačiau tragiškai sudegė 1774 metais. Laikinai ją pakeitė laikina pastogė, kol 1781 metais bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta dar kartą.
1795 metais bažnyčioje buvo įkurta altarija, o XIX amžiaus pradžioje jai priklausė keletas kaimų, tokių kaip Januškonys ir Piepalai. Naujos mūrinės bažnyčios statyboms, kurios prasidėjo 1877 metais, leidimą suteikė Rusijos Vidaus reikalų ministras, o finansavo Baisogalos dvaro sodybos savininkas Vladas Komaras. Statyboms buvo skirta 28 653 rublių suma – reikšmingas tuo metu pinigų kiekis.
Naujoji bažnyčia buvo užbaigta 1882 metais ir konsekruota vyskupo Mečislovo Paliulionio. Šventovė yra vieno bokšto su priestatais struktūra, kurios kampuose ir fasade stiebiasi elegantiški bokšteliai. Šventorius aptvertas aukšta akmenų ir plytų mūro tvora, suteikiančia papildomą istorinį ir estetinį vertę.
Įėjus į vidų, galima pajusti senovišką dvasią, kurią sustiprina šimtmečius menantys meno kūriniai ir architektūriniai sprendimai. Kiekvienas apsilankymas šioje bažnyčioje tampa ne tik dvasiniu, bet ir kultūriniu potyriu, leidžiančiu geriau suprasti Lietuvos religinės ir architektūrinės istorijos turtus.
+3
Atsiliepimai