Piliakalnis stūkso prie Burbaičių kaimo, dešiniajame Kražantės krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Piliakalnio viršuje yra beveik apskrita 18 m skersmens aikštelė, ją iš rytų ir pietų juosia pylimas, kurio aukštis nuo aikštelės 9,5 m, iš išorės – 10 m. Piliakalnį 1903 m. žvalgė L. Kšivickis, vėliau (1967 m.) žvalgomuosius archeologinius tyrimus jame atliko Lietuvos istorijos instituto darbuotojai. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos (radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje).
Pasak padavimo, Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas: kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku.
Atsiliepimai