Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1692 m. Pirmieji jo savininkai buvo Burbos, vėliau – dvarininkai Drabišai, Taujanskai, Stasevičiai, Tiškevičiai. Nuo 1819 iki 1941 m. dvarą valdė Rytprusių kilmės bajorai Baženskiai. Jie ir pastatė Burbiškyje iki mūsų dienų išlikusius neogotikinius dvaro rūmus. Manoma, kad prieš tai dvaras buvęs medinis, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą sudegęs. Naujieji dvaro rūmai sumūryti iš lauko akmenų, su dviaukščiu bokšteliu, viršuje užsibaigiančiu dantytais kuorais. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudarytų didelį uždarą kiemą, dėl to dvaro ansamblis kiek primena tvirtovę.
XX a. pradžioje dvaras buvo tapęs kultūrinių sambūrių vieta, mat vienas iš Baženskių – Ignas buvo vedęs žinomo visuomenės veikėjo Petro Vileišio (1851–1926) dukrą Mariją. Be P. Vileišio dvare lankydavosi Jonas Basanavičius, kiti žymūs to meto kultūrininkai.
Dvarą supa peizažinio tipo parkas, užimantis 28 ha. Jį puošia dvarai su salomis, medžių alėjomis ir talentingo skulptoriaus Kazimiero Ulianskio (1888–1915) darbai: poeto Adomo Mickevičiaus paminklas (1911), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto paminklas (1912), liūtų skulptūros ant liūtų tilto, Marijos statula.
Ypač gražu Burbiškio dvare pavasarį, kai pražįsta tulpės. Jų čia auginama apie 450 rūšių.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Atsiliepimai