1879 m. ukmergiškis amatininkas Chaimas Frenkelis įsigijo odų apdirbimo dirbtuves ir pradėjo plėtoti savo verslą. Per pirmą gyvavimo dešimtmetį dirbtuvės išaugo į stambų mechanizuotą fabriką. 1894 m. pradėjo gaminti padų odą, įsigijo garu varomų mechanizmų ir pirmąjį Šiauliuose elektros generatorių.
1906 m. į verslą įsitraukė Ch. Frenkelio sūnus Jokūbas. Frenkeliai pirmieji iš Rusijos odų fabrikantų naudojo naują rauginimo medžiagą – „mangroviją“. Tai buvo iš Rytų Afrikos gabenama raudona žievė. Rauginant su šia medžiaga, buvo gaunami aukštos kokybės „raudonieji padai“, kurie turėjo didelę paklausą ir išgarsino fabriką.
1914 m. fabrike dirbo apie 1 000 darbuotojų. 1907 metais XIX a. pabaigoje Ch. Frenkelio statyta senoji medinė sinagoga buvo perstatyta į mūrinę. 1908 m. šalia fabriko Frenkelių šeima pasistatė secesijos stiliaus dviejų aukštų gyvenamąjį namą – Chaimo Frenkelio vilą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daugėjo valstybinių užsakymų. Vėliau dalis fabriko įrengimų buvo išvežta į Rusiją, kita dalis sunaikinta, odų ir žaliavų sandėliai išplėšti. Ch. Frenkelis su šeima emigravo į Rusiją, o po revoliucijos – į Vokietiją.
1920 m. pabaigoje fabriko veikla buvo atnaujinta. 1925 m. J. Frenkelis viename iš odų fabriko pastatų atidarė modernų, mechanizuotą batų fabriką „Batas“, kuris 1926 m. pabaigoje buvo reorganizuotas į to paties pavadinimo akcinę bendrovę.
1940 m. „Bato“ ir Ch. Frenkelio odų fabrikai buvo nacionalizuoti. Pokario metais fabrikas pavadintas „Elnio“ vardu, veikė ir „Bato“ fabrikas. Nors „Elnio“ kombinatas dirbo nuostolingai, per visą sovietinį laikotarpį buvo viena iš didžiausių Šiaulių įmonių.
1992 m. rugpjūčio mėn. odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ buvo privatizuotas, 1996 m. pabaigoje paskelbtas jo bankrotas, 1998 m. fabrikas uždarytas.
Informaciją parengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Pažink retro Šiaulius: senoji miesto pramonė“. Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.
Nuotraukos Ievos Slonksnytės.
Atsiliepimai