1944–1953 m. Radviliškyje, NKVD–MVD–MGB poskyrio ir stribų būstinės kieme, buvo niekinami Radviliškio apylinkėse žuvę Žaliosios rinktinės (vėliau Prisikėlimo apygardos) partizanai. Jų atminimui 1993 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus iniciatyva pastatytas pilko granito paminklas su lentele, kurioje įrašyta: „SĄJŪDŽIO DALYVIŲ, KOVOJUSIŲ IR ŽUVUSIŲ UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1944–1954 M. PALAIKŲ IŠNIEKINIMO VIETA“.
Šaltiniai teigia, kad čia buvo niekinami 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške kautynėse su MGB kariuomene žuvę partizanai: LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarai majoras Petras Bartkus-Žadgaila ir kapitonas Bronius Liesys-Naktis, taip pat Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Vytautas Jonas Šniuolis-Svajūnas, partizanai Jonas Lušas-Rastenis ir Jonas Gedminas-Girėnas. Buvęs partizanas Viktoras Šniuolis pasakojo, kad po mūšio jų kūnai buvo nuvežti į Radviliškį, į saugumo būstinės kiemą. Bandymų slapta išnešti palaikus nepavyko.
Taip pat buvo niekinti ir 1949 m. kovo 14 d. MGB agentų nukautų partizanų, tarp jų Jono Mančiausko-Valstiečio, Liudviko Buivio-Karvelio, Monikos Mingėlaitės-Gražinos ir Teodoro Morkio-Skalo, palaikai. Šią informaciją liudijo Kazimiera Butkuvienė-Kaziukas.
Be to, čia buvo išniekintas ir 1950 m. birželio 16 d. Žinėnų miške žuvusio partizano Kazimiero Laužiko-Briedžio kūnas bei kitų partizanų palaikai, kurie žuvo kovose su Radviliškio stribais.
Atsiliepimai