Piliakalnis yra pelkėmis apjuostos aukštumos šiaurės rytiniame pakraštyje, aukščiausioje jos vietoje, nuo XIX a. pabaigos smarkiai apardytoje žvyrduobių. Išliko apie 60 m ilgio rytų−vakarų kryptimi ir 16−18 m pločio aikštelės dalis (buvo apie 50 m pločio).
Aikštelė buvo apjuosta iki 1,5 m aukščio pylimu, kurio 0,5 m aukščio, 5 m pločio dalis išliko jos šiaurės vakariniame krašte. Vakarinėje aikštelės pusėje būta ir antro pylimo. Aikštelėje ir šlaituose yra kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos. Vidutinio statumo piliakalnio šlaitai buvo iki 20 m aukščio. Jie natūraliai išlikę tik šiaurės vakarų pusėje, kitur nuardyti žvyrduobių. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir karjerų vietos apaugę pušimis.
Rytinėje piliakalnio papėdėje, apie 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė. 70 m į vakarus nuo piliakalnio Kerėžių kaimo laukuose buvo XI a.−XIII a. senkapis (sunaikintas).
©Nuotraukų autorius: Jonas Vapsva
+6
.JPG)
.JPG)
Atsiliepimai