MITOLOGINIAI (APEIGINIAI) AKMENYS

Šiaulių „Aušros“ istorijos muziejaus kiemelyje galime rasti mitologinius akmenis: akmenį su duobutėmis ir tris dubenuotuosius akmenis.

Baltų kraštuose apeiginiai akmenys pradėti garbinti neolite ir bronzos amžiuje, siejami su baltų religija, jos dievais ir dievybėmis. Gausią paminklų grupę sudaro apeiginiai akmenys su duobutėmis ir plokščiadugniais arba smailiadugniais dubenimis bei pėdomis. Lietuvoje žinoma apie 600 apeiginių akmenų.

Dubenuotieji akmenys būdingi išskirtinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai – paplitę Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje. Šie akmenys – aukurai, skirti skysčiams aukoti (alui, midui, paaukoto gyvūno kraujui), todėl kai kada turi net specialius latakus tiems skysčiams nutekėti. Lietaus vanduo, prisikaupęs dubenyje, seniau laikytas šventu, gydomuoju.

Akmuo su dubeniu buvo laikomas kertiniu namų akmeniu. Jis buvo įmūrijamas į pamatus taip, kad jų dubuo likdavo namo kambario kampe, kur būdavo šventa kertė, gyvendavo namuose laikomi žalčiai.

1977–1987 metais, vykstant melioracijai, sodybų griovimui, daug tokių dubenuotų akmenų patekdavo į skaldyklas, kur būdavo sunaikinami.

Akmenys su duobutėmis randami visame Baltijos jūros regione: Švedijoje, Suomijoje, ypač jų daug Estijoje. Jie siejami su žemdirbyste, su tais papročiais, kuriuos žemdirbiai galėdavo atlikti ardami, akėdami, sėdami grūdus. Kai kurie mokslininkai kėlė versiją, kad duobutės atitinka žvaigždynų padėtį danguje.

Informaciją parengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Eksponatus rankomis liesti! Šiaulių tapatybės beieškant“. 

 Nuotraukos Ievos Slonksnytės.