Per Pirmąjį pasaulinį karą Papilės bažnyčios varpus vokiečiai paėmė metalui. Juos parapijai buvo padovanojęs iš Afrikos sugrįžęs praturtėjęs ūkininkas Pusčius iš Šemetaičių kaimo. Po Pirmojo pasaulinio karo parapiečių lėšomis įtaisyti kiti varpai. Juos į varpinę sukėlė sumanus Rimšų kaimo ūkininkas, panaudodamas savo paties sukonstruotus įrengimus.
Melodingesnis ir istoriniu požiūriu įdomesnis yra senasis Papilės bažnyčios bronzinis varpas. XVIII a. antrojoje pusėje varpas buvo skilęs ir jį teko perlieti. Darbą pakartotinai atliko žinomas meistras E. F. Fechteras Mintaujos liejykloje. 1940 m. užėjus sovietams varpas buvo paslėptas, užkastas į žemę. Slėptuvei vieta buvo parinkta už šventoriaus, po sandėliuku. Varpas iš po žemių iškastas tik 1992 m., kai vargonininkas Simonas Čiapas atskleidė brolio patikėtą paslaptį. Netrukus jis buvo įkeltas į bažnyčios bokštą.Bažnyčia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, dvibokštė. Planinė bažnyčios struktūra – išlaikyta lotyniško kryžiaus schema, vidaus erdvę skaido trys navos, presbiteriją užbaigia trisienė apsidė, pagrindinį fasadą formuoja du bokštai.
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas kunigas Juozapas Butkus (1903–1985 m.), religinių giesmių autorius, Sibiro tremtinys. Šalia šventoriaus stovi Simono Daukanto memorialinis namas-muziejus.
© Nuotraukų autorius: Mindaugas Tolvaišas
+3
Atsiliepimai