RŪDĖS FONTANAS

Pirmą kartą Rūdės upelis paminėtas 1863 m., kada karininkas Nikolajevas, aprašinėdamas savo žygį prieš sukilėlius, paminėjo, jog peržengė Rūdės upelio tiltą.

Šiaulius dažnai niokodavo marai, įvairios epidemijos, gaisrai. Nors miestas buvo įsikūręs svarbių kelių kryžkelėje, per jį netekėjo nė viena didelė upė. Miesto vandens poreikius iš dalies tenkindavo Rūdės upelis. Ilgainiui upeliukas „palindo“ po žeme ir toliau tekėjo jo pavadinimą pasisavinusia gatve.

Fontanėlis buvo pastatytas 1986 m., kada miestas ruošėsi savo 750 metų jubiliejaus paminėjimui.

Keturių dalių poliruoto granito kupoliukas akcentuoja Vilniaus gatvės įdaubą, po kuria, įspraustas į požeminius vamzdžius, tebesruvena Rūdės upeliukas. Daug pastangų prireikė pažaboti šį sraunų upeliuką, todėl dabar matome skalsų fontanėlį su keistais senoviniais raižiniais ant šonų. Šie iškalinėti piešiniai vaizduoja irkluotoją ir šaulį.

Upeliuko pavadinimas sako, kad upelis buvo rudas, todėl kupolas padarytas iš rudos spalvos granito. Šis fontanėlis rodo žemiausią bulvaro vietą.

Autorius – skulptorius Kazys Kasperavičius.