Kapinės yra prie Talkšos ežero, jų teritorija užima 4,46 ha plotą. Kapinės susideda iš trijų dalių: katalikų, stačiatikių ir laisvamanių.
Senosios miesto kapinės savo amžiumi nėra pačios seniausios parapinės kapinės. Seniausiomis reikėtų vadinti aplink Katedrą ir jos šlaituose buvusias kapines. Naujų kapinių atsiradimą toliau nuo bažnyčios sąlygojo esamų kapinių perpildymas ir higienos sumetimai. Naujos kapinės pradėtos įrengti atokiau nuo miesto, ant kalnelio, vadinamo Šv. Jono vardu. Ant kalnelio stovėjo kryžiaus formos medinė koplyčia, apie 1970 m. ji sudegė.
Manoma, kad kapinėse masiškai pradėta laidoti 1831 m. mieste siautusios choleros metu. Vienas iš seniausių antkapinių paminklų yra ant kapinių senosios dalies aukštumos, netoli buvusios koplyčios. Plokštėje nurodyta mirimo data – 1801 metai.
Viena iš seniausių kapaviečių grupių – šeimyniniai rūsiai. Jų gana daug išliko Senųjų kapinių kalnelio šlaituose, aplink buvusią koplyčią. Kadangi beveik nėra išlikusių užrašų ant rūsių fasadų, galima tik spėti, kad pirmieji rūsiai galėjo būti įrengti XVIII–XIX a. sandūroje, o didžioji jų dalis buvo įrengta XIX a. antroje pusėje.
1905 m. kapinės jau buvo perpildytos. 1908 m. kapinės buvo išplėstos į ežero pusę.
1944-ųjų vasarą sovietų aviacijai bombarduojant miestą, daugybė bombų nukrito ir į kapines, ypač į seniausią jų dalį. Daugelis šlaituose buvusių mauzoliejų ir kapų buvo sunaikinti arba suniokoti.
1945 m. Šiaulių miesto vykdomasis komitetas, motyvuodamas, kad kapinės labai apleistos, jose laidojama be tvarkos, yra užpildytos, nutarė jas uždaryti. Laidoti buvo leidžiama tik šeiminiuose rūsiuose, uždaruose šeiminiuose kapuose, jeigu juose nebuvo laidojama 15 metų.
Šiaulių senosiose kapinėse oficialiai nebelaidojama nuo 1959 m.
Senosiose kapinėse palaidota daug iškilių asmenybių – mokytojų, kunigų, inžinierių, teisininkų, menininkų, gydytojų, karių. Senosios kapinės priglaudė poetą, aušrininką Juozą Miliauską-Miglovarą. Čia palaidotas filosofas, profesorius, pedagogas, paskutinis nepriklausomos Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, advokatas, visuomenės veikėjas, socialdemokratas Kazimieras Venclauskis, grafų Zubovų vaikų auklėtojas ir mokytojas Adomas Tuchto, kunigas, blaivybės apaštalas Ignacas Štachas.
Kunigas Ignacas Štachas (gimė 1797 m. spalio 9 d. Varniuose, mirė 1854 m. spalio 28 d. Šiauliuose) – vienas blaivybės pradininkų Lietuvoje. Manoma, kad prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldę žmonės sulaukia įvairių malonių. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai. Kunigas palaidotas Senosiose kapinėse, šv. Jono kalnelio šlaite. 2016 m. pradėta kunigo Ignaco Štacho beatifikacijos byla. Kapinėse palaidota ir kitų žymių žmonių.
Pirmas užfiksuotas palaidojimas stačiatikių kapinių dalyje yra 1863 m. sukilimą malšinusių ir žuvusių caro kariuomenės karių (19 kareivių ir 3 karininkai).
Atsiliepimai