Bizantiškojo stiliaus bažnyčia pastatyta 1909 m. rusų carinės valdžios lėšomis ir buvo skirta rusų kariuomenei. Bažnyčia pastatyta ant Stanislavos Venclauskienės (Jakševičių) žemės sklypo be teisinio nuosavybės pagrindo, tapo skandalingu teismo proceso objektu. Jos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis iškėlė bylą ir ją laimėjo. Sklypas turėjo būti grąžintas, o bažnyčia nukelta. Tačiau įsikišus Karo ministerijai buvo susitarta su K. Venclauskiu ir bažnyčia palikta vietoje. Pasitraukus rusų kariuomenei, bažnyčia pateko vokiečių okupacinės valdžios žinion ir buvo paversta sandėliu. Po Pirmojo pasaulinio karo ji Lietuvos kariuomenės pėstininkų III pulko kapeliono kun. Martyno Jonaičio rūpesčiu 1919 m. birželį buvo renovuota ir perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. Tačiau greitai Lietuvos kariuomenė išėjo iš Šiaulių ir bažnyčioje šv. Mišios nebebuvo aukojamos, ji priklausė Krašto apsaugos ministerijai. 1919 m. liepos 6 d. Šiaulių dekanas Julijonas Jasenskis pašventino bažnyčią ir suteikė jai šv. Jurgio kankinio titulą. Didelių pastangų dėka bažnyčia buvo perduota žemaičių vyskupo žinion. 1923 m. žemaičių vyskupo įsakymu Šv. Jurgio bažnyčiai buvo suteiktos parapinės teisės. 1976 m. kovą sudegė bažnyčios stogas, lubos, vargonai, suolai ir didysis bokštas (bažnyčia turėjo du bokštus – 29 m ir 25 m). Per devynis mėnesius bažnyčia buvo atstatyta.
+7
Atsiliepimai