2003 m. rugsėjo 12 d., šiauliečiams švenčiant miesto gimtadienį, skvere prie senojo parko atidengta skulptorės Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“. Tai masyvi, iš rusvo švediško granito iškalta, 20 tonų sverianti, 4 metrų aukščio statula. Šiuo paminklu šiauliečiai įamžino „Aušros“ laikraščio ir jų leidėjų, savo kraštiečių, dalyvavusių judėjime už lietuviško žodžio atgavimą, atminimą.
Lietuvoje XIX a. pabaigoje plėtojantis tautiniam judėjimui, lietuvių veikėjų buvo sumanytas ir 1883–1886 m. leidžiamas pirmasis didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas lietuvių mėnraštis (laikraštis) „Aušra“. Iš pradžių jis buvo spausdinamas Ragainėje, vėliau – Tilžėje.
Mintis leisti lietuvišką laikraštį buvo kilusi jau 60 metų prieš „Aušros“ pasirodymą Vilniaus universiteto lietuvių studentų slaptoje draugijoje. Laikraštį redaguoti buvo pasiūlyta dr. Jonui Basanavičiui. Didžiajai Lietuvai skirtas pirmasis laikraščio numeris pasirodė 1883 m. balandžio mėnesį daugiausia dviejų Mažosios Lietuvos tautiečių – M. Jankaus ir J. Mikšo – rūpesčiu. J. Basanavičiaus redaguojamas mėnraštis „Aušra“ buvo istorinio-literatūrinio pobūdžio laikraštis. Jo tikslas – žadinti lietuvių tautinį susipratimą, atskleisti garbingą tautos praeitį.
1883 m. rugpjūčio mėnesį, sutrikus laikraščio leidimui, M. Jankus pasiūlė „Aušrą“ redaguoti Jonui Šliūpui. J. Šliūpas įnešė į laikraštį socialistinės dvasios.
Per 1883–1886 m. išėjo 40 „Aušros“ numerių, mėnraščio tiražas buvo 1000 egzempliorių. Žymesni „Aušros“ rašytojai buvo M. Akelaitis, A. Baranauskas (jo eilėraštis išspausdintas be autoriaus leidimo), J. Basanavičius, A. Dambrauskas, M. Davainis-Silvestraitis, J. Jablonskis, M. Jankus, V. Kudirka, P. Mašiotas, J. Miliauskas-Miglovara, M. Slančiauskas, J. Šliūpas, P. Vileišis ir kt.
„Aušros“ rašytojai ir veikėjai daugiausia buvo jauni (20–40 metų) žmonės, ūkininkų ir iš dalies dvarininkų vaikai, daugiausia aukštųjų mokyklų studentai, Šiaulių, Marijampolės gimnazijų mokiniai, kunigai ir klierikai, mokytojai, vienas kitas gydytojas, inžinierius, valdininkas, rečiau ūkininkas ar amatininkas, augę priešaušriniais laikais, bet tuo metu jau sudarę pobaudžiavinę šviesuomenę.
Atsiliepimai