ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRA

Renesanso epochos architektūros paminklas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (iki 1997 m. bažnyčia) – ryškiausias miesto akcentas. Atvykstančiam ji tarsi parodo, kur yra miesto centras.

Katedra dominuoja ne tik dėl įspūdingo aukščio (bokšto viršūnė siekia 70 m), bet ir dėl patogios, puikiai parinktos statybos vietos. Tai pirmosios medinės Šiaulių bažnyčios statytojų nuopelnas. Motiejus Valančius teigė, kad ji buvo pastatyta 1445 m., Žemaičių seniūno Mykolo Kęsgailos rūpesčiu. Žinių apie ją išliko mažai. 1629 m. vizitacijos akte rašoma, kad ji buvusi medinė, sena, begriūvanti, o jai iš kairės jau statoma nauja mūrinė.

Naujosios bažnyčios statyba prasidėjo apie 1617 m. Statybos iniciatoriumi laikomas Žemaičių vyskupas Mikalojus Pacas, pagrindiniu fundatoriumi – Šiaulių ekonomijos valdytojas Jeronimas Valavičius. Statybos darbais rūpinosi bažnyčios klebonas, Vilniaus akademijos auklėtinis Petras Tarvainis. 1634 m. spalio 8 d. naująją Šiaulių bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Įdomu, kad bažnyčios bokšte už miesto gyventojų pinigus buvo įrengtas mechaninis laikrodis miestui.

XVII a. architektūros paminklo vaizdas mūsų dienas pasiekė šiek tiek pakitęs. Karai, vėtros ir audros ne kartą bažnyčią niokojo. Kas keletą dešimtmečių bažnyčia buvo remontuojama, rekonstruojama. Pastatas labai pasikeitė po 1880 m. liepos mėn., kai į bažnyčios bokštą trenkė žaibas ir sudegino medinį rotondos formos bokšto tarpsnį, uždengtą varpo formos viršūne. XIX a. pab. atstatytas bažnyčios bokštas jau buvo daugiašonės piramidės pavidalo ir toks pasiekė mūsų dienas. Po 1880 m. gaisro nebuvo atstatytas ir bokšto laikrodis. Išliko tik pietiniame bažnyčios fasade įrengtas saulės laikrodis.

Bažnyčios pastatas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą, bet labiausiai ji nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Sudegė medinės pastato dalys (stogas, bokšto perdangos, laiptai ir viršūnė, vidaus įranga), pelenais virto meno vertybės, altoriai, vargonai, baldai. Apgriauti šoniniai frontonai, netekę jungties su stogu, nugriuvo ir pralaužė transepto skliautus, įlūžo grindys, atsivėrė požemiai.

Pokario metais atstatymas truko ilgai – tik 1956 m. buvo baigti restauravimo darbai. Restauracijos darbams vadovavo inžinierius V. Krikščiūnas ir architektas S. Ramunis. Vėliau buvo imtasi apdailos, tvarkomas interjeras ir aplinka, remontuojamos atskiros pastato dalys.

1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Pirmuoju Šiaulių vyskupu buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius kunigas Eugenijus Bartulis. (Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė, www.siauliai.lt.)

Vyskupo rūpesčiu pastatui atliktas kapitalinis remontas, įrengtas naujas, šiuolaikinius kanonus atitinkantis altorius. Katedra ir iš išorės, ir viduje išdažyta dviem baltos spalvos atspalviais. Įrengtas išorės apšvietimas, įjungiamas per visas bažnytines ir Šiaulių miesto šventes.

Šiandien jau galima pakilti į katedros bokštą ir pažvelgti į miestą iš aukštai – organizuojamos ekskursijos. 

2022 m. per Didįjį ketvirtadienį Šiaulių katedros bokšte suskambėjo kariljonas, kurį sudaro 36 varpai, jo įsigijimą mecenavo Šiaulių verslininko Petro Barono šeima.

360°