Netyčia Šiauliuose apsigyvenusi fotografė Rūta: „Čia daug fotografijos ir daug šviesos“

Rūta Mockapetrytė neslepia, kad Šiauliuose, kaip ir daugelyje dalykų (net ir pačioj fotografijoj) atsiradau netyčia: „Tik baigusi fotografijos studijas pradėjau labai intensyviai (ir nelabai sėkmingai) ieškoti darbo. Paieškos sekėsi sunkiai, mat nenorėjau paleisti fotografijos, bet komercinė fotografija netraukė. Išbandžiau darbą ofise, bet po poros savaičių supratau, kad negaliu dirbti tokio pastovaus ir vienodo darbo, norėjosi kuo daugiau iššūkių. Net ir po studijų palaikiau ryšius su dėstytojais, iš dėstytojos ir sužinojau apie Fotografijos muziejų Šiauliuose ir galimybę dirbti ten. Labai dažnai juokauju, kad per 5 metus pagyvenau 3 miestuose: Prienų rajone (kur gimiau), Vilniuje (kur studijavau) ir Šiauliuose (dabar).“

Tiesa, tik sužinojusi, kur yra Fotografijos muziejus, iš karto atmetė tą variantą – atrodė beprotybė kraustytis iš Vilniaus į Šiaulius: „Bet čia išlindo mano „drąsioji“ pusė: kodėl gi ne? Tai taip ir atsiradau Šiauliuose, nes kodėl gi ne? Nejaučiau didelės meilės Vilniui, ten visko per daug, Šiauliai - jaukesnis miestas. Niekada neplanavau čia gyventi, bet tikrai nesigailiu čia atsiradus. Čia daug fotografijos ir daug šviesos.“

O fotografijos „pradžia“ Rūtos gyvenime neatsiejama nuo dailės. 9 klasėje ji pradėjo lankyti Prienų meno mokyklą, dailę, o greta dailės pasirenkamasis dalykas buvo ir fotografija: „Fotografiją pradėjau lankyti tik po metų meno mokykloje. Ten ir gavau fotografijos pagrindus. Tiesa, tada fotografijos dar nebuvau „apsėsta“, neplanavau gyvenimo sieti su fotografija ar su menais (kas daug ką stebino). Po mokyklos įstojau į VU, į biologiją, mat būtent ši mokslo šaka mokykloje mane labiausiai domino ir domina iki šiandien. Studijuojant fotografiją truputėlį pamiršau, apsikroviau kitokiais dalykais. Truputėlį pastudijavus supratau, kad vis gi noriu būti menininke, o ne mokslininke. Metus biologijos studijas kilo esminis klausimas „kur stoti?“. Ir taip netikėtai prisiminiau, kad namuose, pas tėvus guli fotoaparatas. Sprendimas atrodė visai neblogas, daugiau variantų kaip ir neturėjau. Ir taip „netyčia“ įstojau į VTDK fotografiją. Būtent čia sužydėjo mano meilė fotografijai. Fotografija buvo labai geras neplanuotas sprendimas.“ 

Šiauliai nuo seno nebeįsivaizduojami be fotografų ir fotografijos. Kaip pačiai pavyko įsilieti į vietinių fotografų būrį? Rūta pasakoja, kad labai padėjo tai, kad Šiauliai turi labai stiprią ir draugišką fotografų bendruomenę. Labai pasisekė ir tai, kad sutiko žmonių, kurie padėjo įsilieti tiek į Šiaulius, tiek ir į fotografų bendruomenę: „Visada smagu sutikti panašių bepročių į save (fotografai labai dažnai bepročiai). Būtent tokie bepročiai labai padėjo bandant pažinti Šiaulius ir Šiaulių apylinkes. Labai smagu, kad mane, tokią keistą, priėmė. Bet vėlgi, visi fotografai truputį keisti.“

Fotografų mieste tikrai nemažai, vis tik ir Fotografijos muziejus, šiemet minėjęs veiklos 50-metį, aktyviai veikia. O Šiauliai – fotogeniškas miestas? Kurios miesto erdvės Rūtai yra gero kadro garantas? Rūta sako, kad visuose miestuose galima rasti ką nors fotogeniško, Šiauliai tikrai ne išimtis: „Itin fotogeniška erdvė yra Fotografijos muziejaus stogo terasa, bulvaras. Žinoma aš, labai mėgstu ir „kitokias“ erdves: labai smagios fotografuoti yra senosios kapinės (prie Auksinio berniuko), daugiabučių namų kiemai ir aplinkiniai kaimeliai. Tokiose erdvėse visada galima rasti ką nors labai įdomaus ir labai netikėto, tik reikia mokėti ieškoti. Dažnai užtenka tiesiog išeiti su fotoaparatu į savo namo kiemą ir valanda pasivaikščioti aplinkui, taip atsiranda nemažai įdomių vaizdų.“

Kad galėtume „parduoti“ miestą, turime jį gražiai pateikti, tad geros nuotraukos būtinos, todėl visitsiauliai.lt puslapyje yra net instagramiškiausių vietų sąrašas. Kokias vietas Rūta siūlytų įtraukti? Pasak fotografės, Rėkyva, Fotografijos muziejaus stogas, Ch. Frenkelio vilos rožynai ir bulvaras yra ne tik TOP 5 vietos gerai nuotraukai, bet ir šiaip TOP 5 vietos Šiauliuose: „Visada džiaugiuosi saulėlydžiu prie Rėkyvos ežero, rūku bulvare ar bundančiu miestu nuo fotografijos muziejaus stogo.“ 

Šiauliai vadinami ir saulės, ir saldumynų, ir muziejų miestu. „Man Šiauliai, visų pirma – fotografijos miestas. Čia atsiradau dėl fotografijos, dirbu su fotografija ir esu apsupta fotografų. Be fotografijos turbūt niekada nebūčiau čia atsiradus, fotografija atvedė į Šiaulius. Šiaulius vadina „saulės miestu“, o fotografija irgi neegzistuotų be šviesos. Pats pirmas įspūdis, kai tik atvažiavau pirmą kartą į Šiaulius, tai koks jaukus čia miestas. Turbūt fotografija ir Šiaulių paprastumas man labiausiai ir patiko čia atvažiavus ir vis dar patinka, čia praleidus pirmus metus. Džiaugiuosi čia atvažiavus, džiaugiuosi dėl sutiktų žmonių ir džiaugiuosi, kad išdrįsau, o drąsa aš nepasižymiu,“ – pasakojo fotografė Rūta Mockapetrytė.