2024 m. liepos 4–27 d. Šiaulių dailės galerijoje veikia Beno Alejūno tapybos paroda „Procesai“.
Parodos atidarymas liepos 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Atidarymo metu parodos lankymas nemokamas.
Benas Alejūnas – šiaulietis tapytojas, kuriantis ir gyvenantis šiame mieste. Nuo 2016 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiaulių universitete baigė bakalauro ir magistro tapybos studijas. Nuolat dalyvauja parodose, rengia plenerus, edukacijas vaikams ir suaugusiems. Savo įkurtoje tapybos studijoje dalinasi savo žiniomis su mokiniais.
APIE PARODĄ
Visus laiko trupinius nuo įvairių veiklų skiriu tapybai. Pastarųjų penkerių metų trupiniai sukrito į parodą „Procesai“. Kasdienybėje nepastebi, kaip bėga metai. O kai pastebi, supranti, kad aktyviu, savarankišku tapybos keliu jau keliaujama dešimt metų. Gal ir nedidelis laiko tarpas, bet išmargintas spiralių, kurios visada grąžina į pradžią arba persisloksniuoja. Tai tapybiniai procesai. Tai pasikartojančios paveikslų temos, arba nejučia persiklojančios viena per kitą, atitinkamais etapais. Tik su koncepciniais, tuo laikmečiu aktualiais niuansais, naujais veikėjais, personažais. Paveikslų tematikose visada išlieka vienišumas, beprotystė, mirtis, egsistencinės problemos, istorinių patirčių klaidos ir t.t. Tik iš tos dienos perspektyvos.
Parodą lydintis tekstas:
Labai skauda. Tai turėtų liautis, bet neišeina... Lyg patekus į užburtą ratą! Smaugia smaugia vis. Nesinori žiūrėti į veidrodį, nes gali būti per sunku. Ir nors suvokimas yra, jog viskas bus gerai, tačiau skausmas nemažėja...
Pasedėti, parukyti didžiajame vigvame ir taip susitaikyti su savim? Tik greičiau atvažiuok, tik greičiau! Supratau kaip skaudu išlydėti, ar būti išlydėtam, kai galvoje sukasi mintys „važiuok, greičiau važiuok. Nebegaliu, nors labai bijau sulaukti akimirkos kai autobusas pajudės!“. Nesibaigia vizijos. Tokie procesai galvoje. Jos tik dar atkakliau rodo savo ilgas nosis. Ir kaip kvaila. Juk žinau kaip beprotiškai myliu tą gyvenimą! Beprotystė. Amžinybė geriausia, tad kam jai grįžti? Gal todėl, kad taip reikia? Tokia kažkieno valia? Tokia kažkieno kažkokia? Velnias.
Kai mane pabaigs sudraskyti iš vidaus
– busiu niekas.
Kai padarysiu tai pats,
Tada jau tikrai būsiu aš.
Vienuma nenusakoma. Ir kaip taip gali būti? Juk yra žmogus, visai beveik šalia, beveik, beveik... Tai dėmė, dėmė kuri nenusivalo, trini trini ir nieko. Tik pasirodo trinti reikia ne stalą, o patį save! Savo suknistą sielą. Ir tas pyktis, kuris neleidžia net kvėpuoti. Lyg liestum varnalėšą ir to nesuprastum... Lyg pasiimtum atostogų ir sėdėtum atsisėdęs bukai spoksodamas į lubas. Ir kai sėdi ir žiūri tik į jas, jos supanašėja su tavim, tiesiog taip pasielgia... Tai skaudina. Labai. Tokia realybė. Lyg prarytum dantų krapštuką ir bandytum pasakyti „Sveiki“.
Atsikąsiu savo pusės pusę ir sumirksėsiu,
Kažkas atsilaužė mėnulio?
Ar tik užgęso ir susimąstė apsnūdęs?
Tai aš. Tai vis dar aš.
– Benas Alejūnas
_ _ _
Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijojs internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
Dalintis nuoroda el. paštu