Vasario 2 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje atidaroma Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“.
Parodos kuratorius Ričardas Dailidė
Paroda veiks iki vasario 28 d.
Albertas Švenčionis apie parodą:
Piliakalniai – bene ryškiausi Lietuvą valdžiusių didžiųjų kunigaikščių ir karalių laikotarpių ženklai. Lietuvos piliakalniai suvokiami kaip baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo – Sąjūdžio – įkvėpimo šaltinis. Kadaise atlikę svarbias funkcijas – ritualines, karines, šiandien jie yra labiau estetinio pasigėrėjimo objektai, Lietuvos kraštovaizdžio formuotojai, praėjusių epochų simboliai.
Mūsų dienomis Lietuvos piliakalniai, kaip gamtovaizdžio, kraštovaizdžio ir istorijos paminklų simboliai, kaip vienas svarbiausių valstybingumo tapatybės ženklų, turtina Lietuvos žmones intelektualiai ir dvasiškai. Lietuvos kontekste piliakalniai suvokiami kaip absoliučios pasaulio realybės atspindys per atminties išsaugotus praeities laikų vaizdus: didingos valstybės praeities, tautinio sąmoningumo pakilimo, naujųjų laikų socialinių silpnybių patirto gyvenimo nuosmukių etapus, taip pat dabarties įvykių formuojamą ir būsimą ateitį.
Fotografijose kuriama įvairi vietovės atmosfera, kuri žadina vaizduotę, verčia domėtis Lietuvos krašto istorija bei kelia patriotiškumo jausmus. Tai idėja, skatinanti grįžti prie tautos dvasinių ištakų, prisiminti padavimus, pasakas, papročius, susijusius su piliakalniais, ir tai perduoti ateities kartoms.
Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ tema pateikiama kaip istorinio / kultūrinio paveldo dokumentacija, pasitelkiant estetikos principus kuriama konkreti nuotaika bei pasakojama tautos istorija. Fotografijose piliakalnį supantis kontekstas koduoja informaciją ir apie slepiamus požeminius sluoksnius. Meninių fotografijų Lietuvos piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: pasitelkiant peizažą gamtos motyvas darbuose jungiamas su istoriniu piliakalnių kontekstu, atgaivinama piliakalnių istorinė praeities didybė ir dvasia.
Vyraujantis kalno motyvas, apgobtas miglos, sukuria mistinę nuotaiką. Tai bandymas filosofiškai įprasminti kraštovaizdžio atmintį, siejamą su absoliučios pasaulio realybės atspindžių simboliais, tokiais kaip medžio, vandens telkinio, dangaus, debesies, saulės ir mėnulio, paukščio, rūko, įamžinti jų atvaizdus ir šešėlius. Šiose fotografijose netrūksta ir pagražinimų. Vaizdai perteikiami taip, kad jaudintų žiūrovą. Menininkas bando į juos pažvelgti savaip: kai kur panaudodamas montažą ir sukurdamas miglotas, beveik fantastines vizijas, kai kur išgrynindamas spalvas ir pabrėždamas akimirkos paprastumą, bet kartu ir gilumą, kai kur žaisdamas metų ar paros laiko šviesa. Čia skiriamas dėmesys kompozicijai, darbuose vyrauja gamtos motyvai, juntama ramybė ir susikaupimas. Pavieniai ar grupėmis, apgaubti rūko, nušviesti saulės, įvairiais metų laikais įamžinti piliakalniai fotografijose tarsi mėgina parodyti savo didybę ir dvasią, kurios daugelis iki šiol nepraradę. Jų paveikslas priklauso nuo metų ar paros laiko, oro sąlygų, menininko asmeninės būsenos.
Meninių fotografijų ciklas „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ pripildytas nostalgijos, gaivumo, švelnumo, juntama ramybė ir susikaupimas, fotografijose pavaizduoti peizažai nuteikia filosofiškai. Be to, ir pati gamta pasirūpina, kaip turi atrodyti fotografija. Fotografijos kuriamos „diktuojant autoriaus intuicijai, vidiniam balsui“. Ši subtili dermė suteikia fotografo darbams išskirtinumo.
Meninių fotografijų ciklas „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ – tai pamąstymai balsu apie lietuvių tautos ir valstybės gyvybingumą ir galimybę koncentruotai apžvelgti Lietuvos praeitį su vaizdingai perteiktais šiandien išlikusiais istorijos reliktais fotografijose.
Dalintis nuoroda el. paštu