Paroda AUDRIUS PUIPA. FIKCIJA IR DOKUMENTIKA

Sausio 8 d. 18 val. Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaroma Audriaus Puipos (1960 – 1997), žinomo mūsų šalies grafiko, kūrybos paroda AUDRIUS PUIPA. FIKCIJA IR DOKUMENTIKA. Parodą pristatys menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.

Anksti išėjęs grafikas, režisieriaus Algimanto Puipos brolis, XX a. 10–ajame dešimtmetyje spėjo tapti pripažintu menininku ir po savęs palikti ryškų, išskirtinai savitą kūrybinį palikimą. Autoriaus kūriniuose matomas ne tik retai Lietuvos dailėje sutinkamas tradicinės buities, kaimo gyvenimo vaizdavimas, gausiai prisodrinto animalistinio žanro intarpų, bet ir 9–10 dešimtmečio menininkų rato sutirštinta kasdienybė.

Audrius Puipa kūrė didžiules – ne formato prasme, o personažų skaičiumi – ir sudėtingo veiksmo mizanscenas. Savo darbais, sąmoningai ar pasąmoningai jis stengėsi uždokumentuoti tuo metu negrįžtamai kintančią socialinę ir fizinę aplinką.

Savo šmaikštumu kai kurios dailininko buitinės scenos artimos XVII a. pirmosios pusės žanrinei tapybai – bambocciata (it. kvailiojimas). Tokio pobūdžio kūriniai vaizduoja komiškas valstiečių, kareivių, žemiausių socialinių sluoksnių atstovų pasilinksminimų, išgėrimų, peštynių scenas. Audriaus Puipos akvarelės ir grafikos darbai, kaip ir šio žanro paveikslai – nedidelio formato, pasižymi realistine atlikimo maniera, interjero ir natiurmorto žanrų sampyna.

Menininko stilių galima pavadinti puipizmu arba magišku realizmu, kur realūs ir sufantazuoti dalykai pinasi į vieną sceną. Kiekvienas paveikslas turi ypatingą laiko pajautą, kuri ženklina ne tik pagrindinę sceną, bet turi ir užkulisius, paralelinius gyvenimus, sąsajas su praeitimi. Paveiksluose visada kirba paslaptingas gyvenimas, kurio liudininku žiūrovas gali tapti. Tai, kas vyksta, nėra tik žavinga, įamžinimo verta akimirka. Įvykiai dažnai rutuliojasi ne viename, o keliuose erdvės lygiuose.

Vizualiose bei rašytinėse Audriaus Puipos istorijose plakasi vanduo ir aliejus: graudžiai tikroviškos istorijos, subtili žmogiška atjauta ir suanekdotintos, supasakintos situacijos. Tikri ir nebūti dalykai, gyvi ir seniai mirę, išgalvoti ir dailininko susapnuoti herojai veriasi ant vienos pasakojimo gijos ir paveiksle taikiai sugyvena. Nenuorama menininkas tarsi už virvutės tampo žiūrovą, norintį įsikibti į nuoseklią, epiškai besirutuliojančią įvykių grandinę. Jis tęsia savo nesibaigiančią istoriją ir beveik visuomet turi paruošęs žiūrovui staigmeną – jo budrumui patikrinti.

Paroda bus eksponuojama iki vasario 1 d.

______________________________________________________________________________________________

TRUMPAI APIE AUTORIŲ:

• 1985 m. Audrius Puipa baigė VDA grafikos specialybę. Jo dėstytojai – Algimantas Švėgžda, Rimtautas Gibavičius; kurso draugai – Rimvydas Bartkus, Rytis Valantinas, Jurga Ivanauskaitė. 
• 1985 – 1987 m., norėdamas išvengti sovietinės armijos, pagal paskyrimą dirbo darbų ir istorijos mokytoju Šešuolių kaime, kur pradėjo kurti kaimo tematika, susidomėjo interjerų „dokumentika“. 
• 1987 – 1988 m. dirbo „Vyturio“ leidyklos meniniu redaktoriumi. 
• 1991 m. įvyko pirmoji personalinė paroda „Arkos“ galerijoje. Aktyviai kūrė ir dalyvavo parodose, simpoziumuose, rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. 
• 1995 – 1997 m. greta autorinės kūrybos dirbo VDA Piešimo katedros dėstytoju.

Parengta pagal prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės tekstus monografijoje „Audrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas“ (2012).