N. Gogolio komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro ir nepakartojamos aktorių komandos perliukas. Atlydėtas šmaikščių improvizacijų meistro Aido Giniočio, paskanintas taikliu humoru bei aktorių improvizacijomis, „Revizorius“ kviečia pasijuokti iš mūsų prigimtinio noro būti bent truputį gudresniais ir lygesniais už kitus.
Pagrindinis spektaklio herojus – jaunas plevėsa Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar greičiau dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi, kuris turi pasirodyti mieste incognito. Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas apsigyvena miesto galvos namuose, susirenka iš valdininkų kyšius, apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.
Įsibėgėjus XXI a. įsivaizduojame, kad jau daugmaž „perkandome“ manipuliatorių žaidimus ir įmanomas korupcines schemas. Bet ar tikrai? O gal tik išmokome jų nepastebėti? Ar šiandien atsirastų tikrai žinančių, kuris yra korumpuotas, o kuris – tik jo auka.
O kas, jei didžiausių manipuliatorių ir „pilkųjų kardinolų“ mes apskritai net nežinome? Nesibaigiančių manipuliacijų, kyšių, „ranka ranką plauna“ sistemų apraizgytame pasaulyje, atrodo, nebeįmanoma išnarplioti korupcijos mazgo į tiesų siūlą. Tad kas juoksis paskutinis šį kartą?
Dalintis nuoroda el. paštu