Lapkričio 30 d. – gruodžio 16 d. Šiaulių dailės galerijoje veiks Rodion Petroff „Grupinė paroda“.
Parodos atidarymas – lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Parodos atidarymo metu lankymas nemokamas. Muzikinį performansą atliks Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Vakaro DJ – Į_DUBA.
Rodion Petroff yra menininkas, kuratorius ir kritikas viename asmenyje ir tai nėra pokštas ar genijaus pretenzijos. Jo sugalvota ir įgyvendinta grupinė vieno autoriaus paroda skamba kaip oksimoronas, bet atėję į galeriją būtent tai ir matote: vienas autorius pažadina savyje daug menininkų ir jų darbus sujungia į konceptualią visumą – t.y. sukuruoja. Ir tai ne koks fantastinis filmas, o realybė – kad ir kaip keistai skambėtų šis žodis postsimuliakriniame būvyje. Tačiau žiūrovas nuo to tik laimi – atėjęs į vieną parodą jis gauna tris! Medžiotojai- meškeriotojai galės apžiūrėti tai, ką menininkas rodo (kas pavaizduota paveiksluose, ką primena skulptūriniai objektai); darbščiųjų rankų būrelio nariai, prikišę nosis tyrinės, kaip visa tai nutapyta, išlieta, pagaminta; detektyvų mėgėjai ieškos paslėptų prasmių ir bandys atsakyti į klausimą kodėl? Ši paroda primena roman à clé (pranc.,,romanu su raktu“),
– tik vietoj vieno rakto čia reikia daugybės. Vagių visraktis nepadės – nebent jums norisi pasiklausyti kaukiančių sirenų.
Rodion Petroff kuria (multi)konceptualią tapybą, dėdamas klaustukus prie kiekvieno kūrinio dėmens. Kas yra autorius? Paveikslas? Dažai? Paroda? Idėjinis, kalbinis kūrinio lygmuo jam ne mažiau svarbus už plastinį. Paveikslo raktas neretai slypi būtent kalboje – menininkas išardo sudurtinius žodžius arba ištraukia žodį iš konteksto ir paverčia homonimu. Skamba kaip abrakadabra? Taip. Abrakadabra autoportretas – ir atsidaro auto (kaip automobilis) ir portretas – kurį žymiai sunkiau rasti paveiksle, vaizduojančiame senų mašinų sąvartyną. Autoportretas ten tikrai yra, kaip ir automatika, kaip ir autorius – žaidžiantis su žiūrovų slėpynių. Autorystės klausimas šiuolaikiniame mene vis iš naujo persvarstomas – ar tai vardas, prekės ženklas, ar galiojimą praradęs, bet aukcionuose vis dar karaliaujantis genijaus mostas? Ar autorius prisikėlė, kai Michelis Foucault buvo jį numarinęs? Rodion randa savo išeitį-jis kiekvienam paveikslui (ar jų ciklui) pasiūlo po naują autorių. O kartu yra tas, kuris turi jų visų vizitines korteles. Toks beveik fluksiškas / mačiūniškas impresarijus, kuriam menas pokštas. Bet kuriamas su mirtinu rimtumu ir žvėrišku azartu.
Jūs manote, kad atėjote į tapybos parodą? Tai meskite į paveikslą akmenį! Ir nenustebkite, kad pažirs šukės. Jūs atėjote į parodą, o patekote į tapybos kreivų veidrodžių karalystę. Nesvarbu, nuteptų aliejumi ant drobės, ar virtualių. Joje galioja kelios taisyklės:
Tai, ką matote, nebūtinai yra tai, kas pavaizduota.
Tai, kas pavaizduota, nebūtinai yra tai, ką autorius norėjo pasakyti.
Tai, ką autorius norėjo pasakyti, nebūtinai yra tai, ką jūs norite išgirsti.
Nebandykite laikytis visų taisyklių ir įminti visų mįslių – kai kurie darbai yra specialiai nebaigti – autorius juos užbaigs gavęs kitą stipendiją.
Nebandykite atskirti meno ir gyvenimo, realybės ir fikcijos, abstrakcijos ir figūratyvo. O ypač – vieno autoriaus nuo kito.
Žaiskite! Žodžių futbolą, paveikslų kortas, skulptūrų klumpakojus – siaubo pasakas ir dailės istoriją. Nes žaisdami Rodiono išrastus žaidimus jūs dalyvaujate meno istorijos rašyme. Ir labai gali būti, kad ne tik meno.
Menotyrinikė – Laima Kreivytė
_ _ _
Paroda yra šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’28“ dalis.
Festivalį finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba
Organizatorė – Šiaulių dailės galerija
Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Laurema“, UAB „Gorila reklama“, AB „Vilniaus Pergalė, „Soya Asia“, KĮ „Polifonija“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių Didždvario gimnazija, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių technologijų mokymo centras, šokio trupė „NUEPIKO“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dizaino kolegija, Krokuvos meno mokyklos, Krokuvos mados savaitė, Estijos dailės akademija, Latvijos dailės akademija, UAB „Virginijus ir Ko“, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, Lvivo mados savaitė
Festivalio dizaino autorius – Marius Žalneravičius
Dalintis nuoroda el. paštu