TARSI LAIKO MAŠINA PO ŠIAULIŲ KRAŠTĄ KVIEČIA KELIAUTI GATVĖS MENAS

Iš kur jie atsirado?

Šiauliuose sienų tapybos pavyzdžių – ne vienas. Vieni likę dar iš tarybinio laikotarpio, kiti atsirado paskutiniais metais. Ir nors dabar sunku sutarti su namų savininkais dėl naujų piešinių atsiradimo, šiuolaikinio meno poreikis išlieka didelis.

Senieji piešiniai – aktualūs ir šiandien arba Neskausmingas palikimas

„Sa­ka­lo ašt­ri akis...“, fo­toa­tel­jė rek­la­ma Va­sa­rio 16-osios g. 57 fa­sa­de (aut. Sau­lius Kuz­ma, ~1980 m.), „Mes miesto šeimininkai“ dekoratyvinis pano P. Cvirkos g. gyvenamojo namo aklasienėje (aut. Algis Milašauskas, 1985 m.), Sa­ni­ta­ri­nio švie­ti­mo na­mų pas­ta­to de­ko­ras Va­sa­rio 16-osios g. 49 fa­sa­de (au­t. Sta­sys Ga­ba­lis, diz. V. Puronas, 1978 m.) – tai tik keli senosios sienų tapybos Šiauliuose pavyzdžiai, skaičiuota, kad tokių piešinių būta iki 20-ties.

Net rets šiaulietis žino šių piešinių istorijas. Apie tokį gatvės meną mieste pasakoja ekskursija „Skambantys grafičiai“ (gidė J. Sobutienė). Rengiami įvairūs maršrutai, piešiniai įtraukiami į ekskursijų planus ir tik papildo gidų pasakojimus. Juk tai miesto istorijos dalis – visiems matoma, bet nepažinta.

Spalvingos gatvių sienos šiandien

„Saulės pagrobimas“ – pirmą kartą Šiaulių mieste surengtas tarptautinis gatvės meno ir grafičių meno pleneras, miestui dovanojęs 13 darbų. Į šį projektą buvo pakviesti žinomi Lietuvos, Estijos, Latvijos, Italijos ir Vokietijos menininkai. Įvairiuose miesto rajonuose sukurti kūriniai įprasmina ir interpretuoja Lietuvos istorijai svarbų ir Šiaulių miesto tapatumą pabrėžiantį Saulės mūšį, garsias miesto asmenybes.

Grafičių meno kūriniai praeivius intriguoja įvairiose Šiaulių miesto viešose erdvėse ir, tikėtina, turės ilgalaikį poveikį, kaip vizualus meninis istorinio įvykio įamžinimas bei Šiaulių miesto tapatumo stiprinimas. Gatvės meno kūriniai viešose miesto erdvėse įprasmina ir estetizuoja urbanistinę aplinką, skatina tolimesnes, kūrybines viešų erdvių transformavimo iniciatyvas. Tikimės, kad jis padės prisijaukinti gatvės meną, suteiks vizualaus malonumo miesto gyventojams ir svečiams, padrąsins menininkus išeiti į viešas erdves.

Informaciją apie piešinius rasite čia: https://siauliugalerija.lt/projektas/gatves-meno-pleneras-saules-pagrobimas-ii/

Kalbinti piešinių autoriai teigė, kad buvo siekta ir provokuoti, ir pagyvinti gatves. „Pats pastatas, jo sienos diktavo kompoziciją. Nesinorėjo „nužudyti“ sienos, stengiausi išlaikyti jos spalvas, norėjau, kad kuriamas piešinys papildytų, neužgožtų. Iš pažiūros lengvame piešinyje susipina kovų legendos, tikri faktai, mūsų 1918 m. kareiviai. Piešinyje matyti ir turkų vėliavą pamynęs Mindaugas“, - pasakojo „Kovų legendos“,  Stoties g. 3 („Sodžiaus“ užeiga) autorius Edmundas Birgėla.

Tiesa, tai nėra vienintelė iniciatyva, kurios metu atsiranda nauji piešiniai Šiauliuose. Aktyvi meno pasaulio atstovė Eglė Narbutaitė miestui dovanojo net ne vieną piešinį. Seną policijos pastatą Pietiniame miesto rajone puošia piešinys „Poilsis“, o visai netoliese veikianti Rasos progimnazija padabinta piešiniu, kuriame vandenyno tematika.

Bus tol, kol renovacija ir laikas nepakirs

Šiaulietis menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis paklaustas apie senųjų piešinių likimą sakė, kad išorinių sienų menas pasmerktas kaitai, nes keičiasi pastatai ir fasadai. „Labai sunku būtų juos išsaugoti. Dar per stebuklą išlikę keli kūriniai yra unikalūs, tokių nerasi Vilniaus centre, tai labai seni Šiaulių miesto tapatumo ženklai. Dabar juos papildo nauji sieninės tapybos kūriniai, bet ir šie išnyks apšiltinant ar rekonstruojant pastatus, todėl manau, kad nereikėtų dramatizuoti jų nunykimo. Tai laikino meno likimas“, - teigė V. Kinčinaitis.

Panašios nuomonės yra ir gidas Alfonsas Zaleskis – senieji piešiniai yra pri(si)minimas apie tai, kas buvo. „Viskas keičiasi, todėl ir tos sienos turi pasikeisti. Laikas ir renovacija padarys savo“, – kalbėjo gidas.

Jau minėta renovacija pasiglemžė vieną įspūdingesnių kūrinių, buvusių bulvare – sieninės tapybos kūrinį prie ledainės, vadintos „Malkine“. Tai buvo tarsi pėsčiųjų gatvės pratęsimas.

Kita vertus, ne tik senieji piešiniai dingsta – tokia pat lemtis ištinka ir šių dienų piešinius. Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ iliustracija „Marozai“ pačiame miesto centre buvo mėgstamas fonas fotosesijose. Tačiau namą apšiltinus – piešinys pasislėpė po storu tinko sluoksniu. Menininkės Žvėrūnos dvigalvis paukštis atsirado tarpuvartėje, ant Fotografijos muziejaus sienos. Tačiau šiuo metu jo likę tik pusė – kažkam knietėjo gabaliukus nulupti.

Šiuolaikinių piešinių Šiauliuose atsirado Šiaulių dailės galerijai vykdant gatvės meno plenerą „Saulės pagrobimas“.

Šiaulių krašte – vietovę iliustruojantys piešiniai

Joniškį puošia freskos

Nors gatvės menas dažniausiai randamas didmiesčiuose, Šiaulių krašto miesteliai gali pasigirti nemenkesne pasiūla ir ne ką prastesniais kūriniais.

Grįžta kraštiečiai, piešia moksleiviai ir miesteliai puošiasi. Joniškyje miesto sienos papuoštos freskomis.

Joniškio pėsčiųjų bulvarą puošia iškiliausių krašto kultūros ir meno žmonių freska „Joniškio kultūros žmonės“. Nuo buvusio kino teatro pastato sienos į praeivius žvelgia tautosakininkas Matas Slančiauskas, dailininkas Adomas Varnas, rašytojas Marius Katiliškis, iš Joniško krašto kilęs pasaulinio garso žydų kilmės aktorius Lorensas Harvėjus ir Lietuvos aktorius Laimonas Noreika.

Joniškio istorinių asmenybių freska – pirmoji Lietuvoje istorinė freska. Šioje freskoje atsispindi visa Joniškio vietovės ir miesto raida: nuo žiemgališkosios istorijos pradžios, tapimo krikščioniškos civilizacijos miestu iki savivaldos suteikimo. Čia pavaizduoti trys Joniškio istorijai svarbūs asmenys – Žiemgalos kunigaikštis Nameisis, Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza.

Gatvės meno apraiškos Žagarėje

Vaikštant po vieną seniausių Lietuvos miestų – Žagarę (Joniškio raj.), pačiose netikėčiausiose vietose galima aptikti gatvės meno apraiškų. Visi piešiniai, skulptūros, instaliacijos sukurti Žagarėje vykusių menininkų plenerų bei Žagarė Fringe festivalių metu.

Pasigrožėkime jais, štai sąrašas, kur galima rasti įdomybių ant sienų:

Kęstučio g. prie Žagarės gimnazijos žvelgia Andriaus Knystauto skulptūra. Ant Tilto g. 1 namo matyti Tado Šimkaus kūrinys. Ant Miesto a. 16 namo atsiveria tos pačios Miesto aikštės dalį vaizduojantis piešinys, 2012-2013 m. atliktas Jono Laurišonio menininkų plenero-rezidencijos „Žagarė 04“ metu.

P. Cvirkos g. 44 namas „pražydęs“ spalvingais Tado Šimkaus tapytais žiedais.

Miesto a. 36 B pastato šalia Žagarės kultūros centro siena grafiti pradininko Lietuvoje Tado Vincaičio-Plūgo „padabinta“ vyšnių žiedais, o nuo Šiaulių g. 5 namo sienos „žvelgia“ Fernandez Rodriguez Wilder sukurta Žagarės dvaro parko dvasia.

Kražiuose – išpuoštas kavinės fasadas

Plika kavinės siena tapo puikiu fonu išraiškingam gatvės meno kūriniui. Vilnietis menininkas Artur Širin dovanojo Kražiams (Kelmės raj.) ryškiaspalvį „Derliaus rinkimą“ (M. Valančiaus g. 42, Kražiai). Pasak autoriaus, „Data harvest“ („Derliaus rinkimas“) turi dvejopą prasmę – įprasto derliaus (vaisių bei uogų) rinkimas, o kita –mes, socialinių tinklų vartotojai, esame tas „derlius“ didžiosioms internetinėms kompanijoms. Akylesni žiūrovai tarp piešinio detalių pastebės ir žinomiausių soc. tinklų logotipų užuominas.

Kelmėje randasi mini bulvaras

Netikėto dydžio piešinys randasi Vytauto Didžiojo ir Birutės gatves jungiančiame skersgatvyje, Kelmėje. Menininkas Andrius Seselskas piešinį dovanoja miestui ir kviečia... stabtelėti, prilėtinti tempą. Būtent šiai vietai specialiai pagamintos kėdės ir staliukas – bus puiki vieta pasimėgauti kava. Sustoti ir gėrėtis menu.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Joniškio ir Kelmės TVIC.

Nuotraukos iš Šiaulių TIC, Joniškio ir Kelmės TVIC archyvų.